1 Haia, si kada ana Fangaa gera Jiu gi ana Lofoagaua nia garangi naa. Ana fangaa naa, gera haitamana anilana beredi na langi gera si aalua ta iisi ana. 2 Ma na fataabu baita gi ma na wane faatolomai gi ana kwaieresia gi, gera ka manata uria haungi aagwalaa ana Jesus, sulia gera moungia na tooa gi.

3 Ma a Satan ka dao i laona manatana a Judas Iskariot ta wane ana aakwala wane ma na roo wane fafurongoa baa gi a Jesus. 4 Nia naa Judas ka lea siana fataabu baita gi ma na wane naonao gi ana tooa na da aadasulia Beu Aabu a God, ma ka haea fuada nia haitamana ka kwaiꞌadomi uria dumulilana a Jesus. 5 Ma gera ka eele asianaa ma daka bae tara daka fale si malefo fuana. 6 Judas ka aalafaafia ma ka talaꞌae aadalaa uria si kada na tooa langi dasi too fai nia Jesus eeri ka fale nia fuada.

7 Haia, fe dani e dao na mai na tooa Jiu gi da haitamana anilana beredi na e langi ta iisi i laona, fe dani fuana haungilana gala sipsip gi ma na aade aagaulaa ana fanga fuana na Fangaa ana Lofoagaua. 8 Ma Jesus ka oodua Peter fai nia John ka bae urii fuadaaro, <<Moro lea, moro ka aade aagau ana si fanga fuana golu ka ania ana na Fangaa ana Lofoagaua.>>

9 Daaro ka ledi urii ana Jesus, <<Fai naa o dooria mere ka aade aagau ana?>>

10 Jesus oolisi daaro ka bae urii, <<Si kada moro dao kou ana i fera, tara moro ka kwaitodai fai nia tee wane e toolua na kufi doo uria ngali kafolaa. Moro ka lea suli nia uria luma na nia lea uria. 11 Moro ka bae urii fuana wane ana luma, <Na wane faatolomai e bae mai urii fuamu: Ni fai na kade luma fuana kuka ania ana na Fangaa ana Lofoagaua fai nia na fafurongo nau gi?> 12 Ma tara na wane nae nia ka faatainia kade luma baita ana luma nae e too i langi, si gula na doo gi gera aade aagau, ma seenae moro ka aade aagau ana fanga.>>

13 Haia, daaro ka lea naa, daaro ka daotoona doo gi sui mala Jesus e haea fuadaaro. Ma daaro ka aade aagau na ana fanga i seenae.

14 E dao ana si kada uria na anilana na Fangaa ana Lofoagaua, ma a Jesus fai nia na aposol nia gi, daka gwouru na ana si gula ni fangalaa. 15 Ma i nia ka bae urii fuada, <<I nau ku dooria asianaa na anilana na Fangaa naa ana Lofoagaua fai gomolu, sui kufi nonifii agu. 16 Sulia nau ku haea fuamolu, e afetai kuka ania na Fangaa ana Lofoagaua lau, lelea ka dao ana si kada ana faamamanalana i laona na Initooa a God.>> 17 Sui a Jesus e ngalia na teteu ma ka baelafea a God. Sui nia ka bae urii fuada, <<Muka ngalia, ma muka ado ana i matangamolu. 18 Nau ku haea fuamolu, ita i taraꞌena ka ooli aala, nau kusi gwoufia lau na waen naa, lelea ka dao ana si kada na Initooa a God ka dao mai.>>

19 Sui a Jesus e ngalia na beredi, ma ka baelafea a God, sui nia ka niia, ma ka falea fuada. Ma ka bae urii, <<Nia naa na nonigu na ku falea fuagamu. Muka iilia si doo naa uria na manatatoolagu.>> 20 I buira na fangalaa, nia e ngalia na teteu ma ka aade urinae laugo, ka bae urii, <<Na teteu naa na teteu ana gwalulaa faalu nia a God ana na abugu na e iigwa fuagamu.

21 <<Sui aada fasi! Na wane na tara ka fale nau fuana maalimaea nau gi, nia e gwouru go ana fai nau i seegi ana si gula naa ni fangalaa. 22 Sulia i nau, na Wela nia Iimola gi, tara ku mae na mone iilingia na a God e dooria na mai fuagu. Sui taa, e taꞌa asianaa fuana na wane na e fale nau fuana maalimaea nau gi!>>

23 Ma gera hafalia na ledi kwailiulaa i matangada uria ni tei ada na tara ka iilia si doo nae.

24 Ma na oote fafurongo nia gi da oolisusuu laugo i matangada kwailiu uria ni tei ada na e baita ka tasa. 25 Ma a Jesus ka bae urii fuada, <<Na wane initoo gi ana na molaagali naa, da too ana na baitaa usia na tooa gera gi, ma da suungaida eeri daka roosuli gera. Ma daka dooria na tooa gi daka alangi gera ana na wane kwaimaani gera na tooa gi. 26 Haia, ma ni tei ani gamu na e baita, ka iilingia na wane na e toꞌou. Ma na wane na e kwaitalai, ka iilingia na wane ni rao. 27 E utaa? Ni tei na e baita, na wane na e gwouru uria na fangalaa, ma langi na wane na e rao fuana? Na wane na e gwouru naa e baita. Haia, ni nau ku too i matanga gamu iilingia na wane na e rao.

28 <<Gamu mu too fai nau i laona na iilitooa nau gi sui. 29 Iilingia a Maa nau e falea sui naa si initooa fuagu, ka urinae laugo i nau ku falea initooa fuagamu, 30 eeri muka fanga fai nau ma muka gwou fai nau i laona Initooa nau. Ma i gamu muka gwouru ana si gula ni gwourua gi ana na initooa, ma muka baita usia na aakwala ma roo aebara baa gi i Israel.>>

31 Sui a Jesus e bae urii fuana Peter, <<Simon Peter ae! O fafurongo fasi. A God e faalamainia naa a Satan eeri ka iilitoo molu sui, iilingia ta wane na e rao i hara ka inifitaa na mige doo diana gi faasia na ungedoo taꞌa gi. 32 Sui taa, Simon ae, nau ku fooa naa fuamu, eeri na fiimamanalaa oe kasi funu. Ma ana si kada na o manata ooli lau mai fuagu, oko faarigitaa na tooa aai gi na da manata mamana ani nau.>>

33 Ma a Peter e oolisia ka urii, <<Lord ae, nau ku aade aagau go agu uria lealaa fai oe i laona beu ni kanilaa ma na maelaa fai oe!>>

34 Ma a Jesus e oolisia ka urii, <<Peter ae, nau ku haea fuamu, i taraꞌena i laona fe rodo naa, ma i naona na kakaraikua e ai, tara oko haea ana oolu si kada hasa o lalafusi nau.>>

35 Sui a Jesus ka bae urii fuana na oote fafurongo nia gi, <<E utaa? Si kada baa ku oodu gamu kou ma ka langi musi too ana tesi malefo ma langi ta wai ma langi ta tae silipa, molu kukuru ana tesi doo baa?>>

Ma da oolisia daka urii, <<Langi go.>>

36 Ma Jesus ka bae urii, <<Haia, ana si kada nae, so ni tei naa e too ana tesi malefo langi ta wai, nia ka ngalia ana. Ma ni tei naa e langi si too ana ta naefe ni firulaa, nia ka faafoli ana na maku ruruu baita nia ma ka folia ta naefe. 37 Haia, ni nau ku haea si doo naa fuamolu sulia na Kekedelaa Aabu baa suli nau baa urii, <Daka oofu nia fai gera na wane taꞌa gi.> Si doo naa tara e fuli naa fuagu sulia na kekedelaa gi sui go suli nau tara e fuli mamana.>>

38 Ma na oote fafurongo nia gi daka bae urii, <<Lord ae, o rikia fasi, gia too na ana tee roo naefe ni firulaa i see!>>

Ma i nia e oolisida ka urii, <<E bobola naa nae!>>

39 A Jesus fai nia na oote fafurongo nia gi da tafusia na fera baita nae, ma daka lea naa uria fe uuo da alangia Olivtri iilingia da iilia sulia dani. 40 Ma si kada da dao ana si gula nae, nia ka bae urii fuada, <<Muka fooa aata Satan ka iilitoo gamu.>>

41 Sui a Jesus e lea toꞌou kou faasida ka bobola fai nia tee fe uilaa ana fou, ma ka boururu i aano ma ka fooa. 42 Nia ka bae urii, <<Maa ae, lea so na doorilamu, oko lafua amu na teteu naa ana nonifiilaa naa faasi nau. Sui langi lau na kwaidooria nau naa, na kwaidooria oe ana.>> 43 Ma tee ensel faasia i langi e dao mai, ma ka faarigita nia. 44 Ma si kada na liona ka fii asianaa, i nia ka fooa rigita lau. Ma na iꞌida na nonina ka iigwa i aano iilingia na gwigwire abu.

45 Ma si kada e tatae faasia na fooalaa, nia ka ooli siana na oote fafurongo nia gi. Gera da teo ada, i aena da liodila asianaa. 46 Ma a Jesus ka bae urii fuada, <<Uria taa na molu ka teo? Molu tatae ma molu ka fooa, eeri Satan ka langi si iilitoo molu.>>

47 Si kada Jesus e bae ua go ana faida, tee figua baita daka dao na mai. Ma tee wane ada na oote fafurongo nia baa gi na hatana a Judas na e eeta mai i nao ada. Ma nia e dao mai siana a Jesus uria na nonoilana. 48 Sui a Jesus ka bae urii fuana, <<Judas ae, e utaa? Oe o falea na Wela nia Iimola gi fuana na maalimaea nia ana na nonoilana?>>

49 Ma si kada na oote fafurongo nia gi na da too fai nia a Jesus, daka rikia si doo naa, daka bae urii, <<Lord ae! E utaa? Melu kwaeda ana na naefe gemelu baa gi ni firulaa?>> 50 Ma tee wane ada, ka kwaea tee wane ni rao nia na fooanigwou, ma ka taba muusia naa na bali aalinga aaolo nia.

51 Sui a Jesus ka bae urii, <<Langi molu si iilia si doo nae!>> Ma nia ka hamosia na aalingana na wane nae, ma ka faamafoa naa.

52 Sui a Jesus ka bae fuada na fataabu baita gi ma na wane gi na da folo usia na Beu Aabu a God ma na wane baita gi na da lea mai nae uria na dumulilana, ka urii, <<Utaa? Nau ta wane bebeli naa eeri molu ka dumuli nau mai fai nia na naefe ni firulaa gi ma na subi gi? 53 Nau ku too go agu siagamu i laona na Beu Aabu a God sulia dani, sui langi molu si hasi go uria na dumulilagu. Sui si kada gamu naa nae, si kada ana na rigitaa ni rorodoa na Wane Taꞌa e initoo ana.>>

54 Sui gera ka dumulia naa a Jesus, ma daka talaia naa i laona na luma nia na fooanigwou. Ma a Peter ka lea laugo kou i burida ana ta kade tala tau laugo ana faasida. 55 Ma tee eere da oogumaana i initoona na kade luma i maa, ma a Peter ka gwouru naa fai nia na tooa gi na da gwouru galia na eere nae. 56 Ma si kada tee haari ana na haari ni rao gi e rikia a Peter e gwouru i seenae garangi na eere nae, ni nia ka aada diana ana ma ka bae urii, <<Na wane naa e too laugo fai nia a Jesus.>>

57 Sui a Peter ka kwaigoloi ka urii, <<Geni naa ae, nau kusi haitamana na wane nae!>>

58 Ma langi si tau laugo i buira, tee wane ka rikia a Peter ma ka bae urii, <<Ni oe tee wane ada laugo naa!>>

Sui a Peter e oolisia ka urii, <<Wane nau ae, nau e langi.>>

59 Ma ana tesi kada lau i buira, tee wane lau ka bae rigita ka urii, <<Nia mamana. Na wane naa e too laugo fai nia a Jesus, sulia nia laugo na wane faasia i Galili!>>

60 Sui a Peter e oolisia ka urii, <<Wane nau ae, nau ku lalafusia na doo na o bae sulia!>>

Ma si kada nia e bae ua go ana, na karaikua ka ai naa. 61 Ma na Lord e aabulo ma ka aada kou fuana a Peter. Ma a Peter ka manatatoona naa si baea baa a Lord e haea fuana baa urii, <<I nao ana karaikua e ai, oko kwaigoloi ani nau sulia oolu si kada haea hasa o lalafusi nau.>> 62 Ma a Peter e haga kou i maa ma ka aangi i sulia na liodilalaa baita asianaa.

63 Ma na wane ni oomea gi na da folo galia a Jesus, da faawaela ana ma daka rabusia. 64 Ma da kani bokosia na maana, ma daka ledi nia daka urii, <<O haea fasi ni tei na e kwae oe nae?>> 65 Ma da haea si baelaa tataga oro gi laugo fuana.

66 Ma i ofaidani ua, na wane baita gi ana Jiu ma na fataabu baita gi ma na wane faatolomai gi ana na kwaieresia gi da bae oofu, ma daka talaia mai a Jesus siada. 67 Ma daka bae urii fuana, <<O haea fuamelu. Ni oe na Christ naa na wane God e filia uria Aaofialaa?>>

Ma nia e oolisida ka urii, <<Lea so ku haea fuagamu, e afetai muka manata mamana ani nau. 68 Ma lea so ku ledi gamu ana tesi doo, e afetai muka oolisia. 69 Haia, ma e ita ana si kada naa ka ooli alaa, nau na Wela nia Iimola gi ku gwouru i bali aba aaolo ana a God na e rigita ka tasa.>>

70 Ma i gera sui go da ledia daka urii, <<Utaa? I oe na Wela nia a God naa?>>

Ma nia e oolisida ka urii, <<Nia naa nae molu tala haea sui naa nae.>>

71 Ma daka bae urii, <<Langi tesi faamamanalaa lau na golu dooria. Sulia golu tala rongoa sui naa agolu na baelana!>>